Gerda juškytė
Kritau aukštai lig debesų

JAUNATIS
Byru aš į šukes, nesuprantu
Nesuprantu, kas vyksta, kas esu
Esu žmogus, ar aš tik stiklas?
Šukė įsminga
Įsminga ji vienam, įsminga ji kitam
Išdaliju save, šukių vis mažėja
Jaučiuosi aš tuščia, šukių, jau nedaug,
Kiek dar liko jų, kiek dar jų įsmigs
Stebiu saulę, saulė juk pilna
Stebiu aš ir mėnulį, jis visai kitoks
Mėnulis tai pilnas, tai pusiau
Galbūt ir aš jausiuosi pilna?
Pilna meilės, pilna šviesos
Užtemsta viskas, nieko nematau
Ar tai fazė kaip mėnulio fazė
Jauna aš jaunatis
2026.04.10
