Gerda juškytė

Kritau aukštai lig debesų

JAUNATIS

 

Byru aš į šukes, nesuprantu

Nesuprantu, kas vyksta, kas esu

Esu žmogus, ar aš tik stiklas?

Šukė įsminga

 

Įsminga ji vienam, įsminga ji kitam

Išdaliju save, šukių vis mažėja

Jaučiuosi aš tuščia, šukių, jau nedaug,

Kiek dar liko jų, kiek dar jų įsmigs

 

Stebiu saulę, saulė juk pilna

Stebiu aš ir mėnulį, jis visai kitoks

Mėnulis tai pilnas, tai pusiau

Galbūt ir aš jausiuosi pilna?

 

Pilna meilės, pilna šviesos

Užtemsta viskas, nieko nematau

Ar tai fazė kaip mėnulio fazė

Jauna aš jaunatis

2026.04.10